Žaliauodegis - Tinklaraštis

Ar galima?

Wed, 20 Oct 2021 14:01:00 +0000

Augalinei (veganinei) mitybai ir gyvenimo būdui populiarėjant visame pasaulyje (skaičiuojama jau daugiau nei 70 milijonų veganų), toks gyvenimo būdas neišvengiamai paliečia vis daugiau kasdienių žmogaus gyvenimo sričių. Veganai ne tik kad nevalgo gyvūninės kilmės produktų, bet ir stengiasi atsisakyti visų produktų (kiek tai praktiškai įmanoma), kurie daro žalą gyvūnams: nenešioja odos dirbinių, neperka kosmetikos ar kitų produktų išbandytų su gyvūnais ir t.t. Einant šiuo etiniais principais grįstu keliu neišvengiamai tenka susidurti su keturkojų augintinių dilema. Ir akivaizdu, kad esminis klausimas, kuris daugeliui žmonių (net ir pačių veganų tarpe) sukelia daugybę įvairių jausmų - abejonių, priešpriešos, vilties, sumišimo ar net pykčio - yra labai paprastas - ar galiu savo keturkojį (šunį, katę) taip pat maitinti veganiškai? Nesunku buvo nuspręsti, kad pradedant Žaliauodegio projektą apie šį klausimą ir savo atsakymu į jį turime pasidalinti su Jumis pirmiausia.

Klausimas paprastas - atsakymas taip pat. Taip, galiu savo šunį arba katę maitinti veganiškai. Atsakymas nors ir paprastas, bet sukeliantis kaip jau minėjome daug aistrų, todėl pabandysime išdėstyti savo poziciją šiek tiek plačiau.

Taigi praplečiant atsakymą pirmiausia būtina pabrėžti, kad augalinį maistą valgantis jūsų keturkojis augintinis gali būti kuo sveikiausias, energingas ir patenkintas, bet tam būtina gerai suplanuota augalinė mityba ir reguliari augintinio sveikatos priežiūra. Paradoksalu, bet šis teiginys skamba taip, tarsi to neturėtų daryti visi turintys augintinius… Kaip atrodo planavimas ir priežiūra pakalbėsime kituose įrašuose, kadangi šis įrašas yra labiau apie patį klausimą ar šuo GALI taip valgyti.

Antra. Turime suprasti, kad kaip ir žmonėms taip ir kitiems gyvūnams svarbiausia yra gauti ir ĮSISAVINTI reikiamas MAISTINES MEDŽIAGAS ir reikalingus jų kiekius. Čia šiek tiek stabtelėkime ir dar kartą įsigilinkimę į šį teiginį. Kertiniai šio teiginio akcentai yra “įsisavinti” ir “maistines medžiagas”. Dažnai diskusijose apie veganinę gyvūnų (taip pat ir žmonių) mitybą šie terminai yra nustumiami į šalį, žaidžiant emocijomis ir oponuojant į natūralumą. Bet palikus emocijas nuošalyje pasidaro visiškai aišku, kad šiems gyvūnams reikia ne MĖSOS, o maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų, vitaminų ir t.t. Žinoma, visiška tiesa jog augaliniai ir gyvūliniai baltymai, riebalai skiriasi. Nebandome to paneigti. Kaip ir to, kad dažniausiai gyvūlinės kilmės produktus tam tikri gyvūnai įsisavina lengviau. Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad terminai “geresnė” “tinkamesnė” “natūralesnė” mityba šiame kontekste mums neturi visiškai jokios prasmės, jei du šunys yra puikio sveikatos, tačiau vienas maitinamas mėsa, o kitas augaliniu maistu. Esame įsitikinę, kad kalbant apie mitybą pagrindinis rodiklis ir atskaitos taškas visada turėtų būti pačio gyvūno sveikata ir savijauta. Taigi esminiai klausimas turėtų būti - ar augalinis maistas gali patenkinti mūsų keturkojų maistinių medžiagų poreikį? Ar valgydamas tokį maistą augintinis bus sveikas, energingas ir patenkintas? O atsakymas į šiuos klausimus yra identiškas pirmajam - taip.

Trečia. Jau yra ir keletas mokslinių tyrimų, įrodančių, kad augalinis maistas gali būti mūsų uodeguotų draugų mitybos pagrindas. Taip, galbūt tai kol kas yra tik keli tyrimai, bet visi jie sako tą patį, šunys ir katės gali būti maitinamos augaliniu maistu, darant tai subalansuotai. Be to, nėra jokių tyrimų įrodančių priešingus atradimus. Apie tyrimus plačiau galbūt parašysime ateityje, bet turintys laiko ir noro gali juos pastudijuoti, todėl pateikiame tyrimų nuorodas:

https://www.vetmeduni.ac.at/.../diplomarb.../A.C12256171.pdf

https://www.researchgate.net/.../26251706_An_experimental...

https://www.mdpi.com/2076-2615/6/9/57

https://bmcvetres.biomedcentral.com/.../s12917-021-02754-8

Ketvirta. Negalime pamiršti dar vieno argumento, kuris iš esmės suteikė mums drąsos priimti sprendimą maitinti savo šunį augaliniu maistu. Kai savęs klausėme, ar ĮMANOMA, kad mūsų šuo irgi valgytų veganiškai, tai pats pirmas šovęs į galvą būdas atsakyti į šį klausimą buvo paieškoti gyvų pavyzdžių. Ir jų atradome daugybę. Visame pasaulyje laimingai gyvena daugybė sveikų, energingų, laimingų augalinį maistą valgančių šunų ir kačių. Tereikia paieškoti. O išskirtiniausias iš jų be abejo yra daugiau nei 25 - erius metus nugyvenusi šunytė Bramble. Ir taip, ji yra ir bus akcentuojama veganų tarpe dar ilgai. Ilgiausiai gyvenusių šunų sąraše ji užima 8 vietą ir ji visus tuos metus valgė savo šeimininkės ruoštą augalinį maistą. Istorija mažų mažiausiai įspūdinga, bet pasigilinus į šią istoriją atradome faktą, kuris ne ką mažiau žavi - Bramble šeimininkė turėjo ir daugiau šunų, kurie taip pat valgė tik augalinį veganišką maistą. Iš septynerių jos augintinių trys sulaukė 19 metų amžiaus, vienas 20 metų, o Bramble kaip jau minėjome 25-erių. Ši istorija mums įrodė, kad Bramble ilgaamžiškumas nebuvo tik atsitiktinumas. O paskutinis šios istorijos štrichas, kurį norėtume pridėti nuo savęs tai retorinis pamąstymas: šiandieną mes jau turime tikrai daug augalinio pramoninio subalansuoto, su veterinarų priežiūra pagaminto šunų ir kačių maisto, kas be galo palengvina mums gyvenimą, o šių šunų šeimininkė savo šunis veganiškai maitino, kai kalendoriuje ties metais dar nebuvo matyti dvejetuko - dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Manau visi veganai įsivaizduoja, kaip tuo metu nelengva buvo net pačiam žmogui būti veganu, jau nekalbant apie šunų maitinimą augaliniu maistu… Taigi vis dar manote, kad to padaryti neįmanoma...?

Dar keli trumpi pastebėjimai.

Besijaudinantiems dėl gyvūno emocinių kančių turime paaiškinti, kad katės ir šunys nėra pasiekę žmonių sąmoningumo lygio ir jie negeba išmąstyti, kad jūs jiems duodate augalinį maistą vietoje gyvūninio, kitaip sakant mėsos. Taigi dažnai skambantis kaltinimas apie šunų ar kačių “kankinimą” taip pat yra visiškai iracionalus.

Ne šunys nėra kilę iš vilkų. Vilkai ir šunys prieš daug tūkstančių metų turėjo bendrą protėvį. Bet jei net ir būtų kilę manome, kad sugretinti du gyvūnus imant kokį kokį nors vieną bendrą bruožą, bet pamirštant visa kita yra tiesiog pigus triukas. Šunys jau labai labai LABAI seniai nebegyvena miške, nebemedžioja, kad išgyventų ir nebedaro daugybės dalykų, ką galbūt kažkada darė, kaip vilkai. Žmonės irgi kilo iš beždžionių, bet kažkodėl taip dažnai nepasigirsta pasiūlymai žmonėms valgyti kaip beždžionėms.

Ne, mes nesame maisto technologai, gyvūnų mitybos specialistai ar veterinarai ir net nebandom tokiais apsimesti. Todėl jei kažko panašaus iš mūsų tikitės, tai turim atsiprašyt - ne ten pataikėte. Mes tiesiog šeima, kuri nusprendė savo šunį maitinti veganišku maistu, gilinosi ir rinko informacija ta tema, jau keturis metus tą praktiškai taiko ir dabar nusprendė pasidalinti ta informacija bei sukurti augalinio maisto pasiūlą Lietuvoje ir taip padėti žmonėms žengti pirmuosius žingsnius šiame kelyje. Tik tiek.

Ir Taip, jei manote, kad tai būtina visada pasitarkite su veterinaru dėl savo gyvūno mitybos.

Pabaigai.

Kaip jau minėjome pirmame įraše, tai mums jau nebėra diskusijų klausimas - tai mūsų gyvenimo būdas, kurio mes neketiname atsisakyti. Visi aukščiau paminėti argumentai ir pamąstymai yra mūsų. Tai gali būti ir jūsų gyvenimo būdas, bet neprivalo. Sprendimą priimti turite patys, nes savo keturkojį šeimos narį žinote, jaučiate geriau nei bet kas kitas. O jei nuspręsite pabandyti tai tiesiog žinokite, kad mes čia ir padėsime, kuo galėsime

Ačiū, kad esate kartu

Žaliauodegio komanda

Mūsų "filosofija"

Wed, 20 Oct 2021 13:58:00 +0000

Mes esame veganai. Ne dėl to, kad madinga, ar ,,sveika”, ar šitaip mažiau kenkiame žemei, kurioje gyvename. Visų pirmą esame veganai, nes supratome, kad nesusimąstydami plaukėm pasroviui ir valgėm bei "vartojom" tuos, kurie irgi buvo gyvi ir norėjo gyventi ir tiesiog nebegalėjome to daryti.

Taip jau įvyko, kad mum jau būnant veganais šeimoje atsirado ir Oris. Priglaudėme jį, nes tuo metu net ir minčių nekilo, kokiu maistu šuniuką maitinti (kaip ir tuos 20 metų, kai dar buvom visavalgiai). Visgi mintys apie veganišką jo mitybą pribrendo labai greitai. Savo nuomonę ar tą daryti galima jau išsakėme ankstesniame įraše, o dabar norėtume pasidalinti keletu “kitokių pamąstymų”, kurie galbūt išsklaidys vieną kitą dvejonę ar atsakys į kokį Jums viduje kirbantį klausimą, kuris neduoda ramybės, prieš apsisprendžiant ar savo keturkojį maitinti augaliniu maistu.

Visa tai yra tik mūsų nuomonė ir pasamprotavimai, kurie nebūtinai turi sutapti su jūsų Galite su tuo sutikti arba ne.

1. Pabandykime pažvelgti plačiau, kaip stipriai žmonės yra pažengę 21 amžiuje? Sugebame įsiskverbtį į žmogaus ląstelę, nuskraidinti žmogų į mėnulį šimtus tūkstančių kilometrų, stebėti, kas vyksta už milijonų kilometrų kitose galaktikose, sukurti dirbtinį intelektą, ir dar daugybę nuostabių ir kartais protu nesuvokiamų dalykų. Tai kodėl vis dar galvojame, kad neįmanoma sukurti subalansuoto augalinio maisto savo keturkojams? Tikrai įmanoma ir net nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.

2. Visi gyvi organizmai prisitaiko. Taip buvo yra ir bus. Pirmą kartą atostogaujant Italijoje mums buvo sunku suvokti, kaip šviečiant saulei ir esant 22 laipsnių temperatūrai vietiniai gyventojai gali vaikščioti su rudeninėmis striukėmis ir dar užsimaukšline gobtuvus ant galvos. O pasirodo jiems… šalta! Mums toks oras atvykus iš Lietuvos buvo vasariškas, nes mes esam prisitaikę prie gerokai vėsesnio oro. Taip jau yra - gyvi padarai prisitaiko prie įvairiausių gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Kiekvienam turbūt teko girdėti ar skaityti istorijų, kaip nuvykus į kitą žemyną ir pavalgius vietinių maisto galima stipriai subloguoti. Be ar tai reiškia, kad maistas blogas, ar nevalgomas, ar netinkamas? Ne, tiesiog mes nesam prisitaikę prie šio maisto. Gerai pagalvoję, tokių analogijų atrastumėte daugybę. Taigi pamąstykite, iš kur tas įsitikinimas, kad šunys ir katės negali prisitaikyti prie augalinės mitybos, kaip ir visi kiti gyvi padarai prisitaiko prie įvairiausių gyvenimo sąlygų. Kartą teko skaityti, net apie liūtę (!), kuri savo noru buvo vegetarė. O liūtas juk greičiausiai visų galvose yra mėsėdis numeris vienas... Jau nekalbant apie tai, kad mūsų akimis šunys turbūt yra nenugalimi “prisitaikymo čempionai”. Pagalvokite, kiek dešimtmečių šunys gyveno (ir daug kur dar tebegyvena) pririšti visam gyvenimui “ant lenciūgo” saugoti tvartą. O gal yra manančių, kad žmogus, kuris savo šunį laiko pririštą yra girdėjęs kažką apie subalansuotą mitybą? Toli gražu. Bet jie prisitaiko prie to, kaip žiauriai tenka nugyventi savo gyvenimą ar kokį maistą gauna ir gyvena ir dešimt ir dar daugiau metų. Taip kaip ir kaimo katės prisitaikė gerti karvės pieną ar valgyti žuvį, ko gyvendamos be žmogaus jos niekaip nesugebėtų padaryti. Nors ką gali žinoti šiais laikais, gal ir katės gali išmokti žvejoti, ar karvę pamelžti…

3. Šunys ir katės jau senų seniausiai nebegyvena tokio gyvenimo, kuris jiems buvo įprastas prieš tūkstančius metų. Todėl manome, kad natūralumo ar prigimties argumentai kalbant apie šių gyvūnų mitybą yra bereikšmiai. Ir dažnas, kuris pasakys, kad šie gyvūnai yra sutverti valgyti mėsą savo augintinį greičiausiai yra sterilizavęs ir nei akimirkai nesusimąstė, kad šie gyvūnai valgyti mėsą yra sutverti tiek pat, kiek yra sutverti daugintis. Teko girdėti daugybę pasipiktinimo ir reikalavimų patiems būnant veganais “neprimetinėti” to gyvūnui, bet kažkodėl niekam neužkliūna, kad sterilizacija, uodegų ir ausų karpymas, veisimas, vežiojimas po parodas ar tiesiog elementarus gyvenimas namuose taip pat yra šiems gyvūnams “primesti” dalykai. Taigi mūsų nuomone kritika, kad mūsų augintinis, kurį maitiname veganiškai yra “kankinamas” ar tai daroma “prieš jo valią” yra gerokai absurdiška ir hipokritiška.

O pabaigai kviečiame susimąstyti ar mylime ir gerbiame visų šios planetos gyvūnų gyvybes ar tik žmones, šunis ir kates? Nes jei dešine ranka glostome savo uodeguotajį, o kairiąja jam duodame valgyti kitą gyvūną, kuris irgi norėjo gyventi, tai bent jau nevadinkime to meile gyvūnams. Tai yra geriausiu atveju meilė jūsų šuniui arba katei. O pasiteisinimas, kad jūsų katė ar šuo privalo valgyti mėsą yra bevertis, nes neprivalo (ankstesniame įraše paaiškinome kodėl). Gera žinia ta, kad šiandieną jau yra nesudėtingas kelias auginti šunį ar katę neprisidedant prie kitų tokių pačių gyvūnų kančių ir mirties ir mes įsitikinę, kad tai yra ateities kelias. Tai yra mūsų kelias! Ir jei manai, kad mums pakeliui, tai pasiimk savo keturkojus draugus ir prisijunk prie mūsų

Ačiū tiems, kurie prie mūsų jau prisijungė, o tie, kurie dar tik ketina tą padaryti jau sekančiuose įrašuose papasakosime apie tai kuo ypatinga augalinė šunų mityba ir kaip ją pritaikyti savo augintiniui

Iki greito!

Žaliauodegio istorija

Sat, 16 Oct 2021 04:37:00 +0000

Su žmona veganais tapome prieš gerus šešerius metus. Gyvūlinės kilmės produktų nusprendėme atsisakyti dėl etinių priežasčių - kitaip tariant, nebe norėjome prisidėti prie gyvūnų kančių. Taip jau nutiko, kad praėjus porai metų po šio pokyčio, mūsų šeimos nariu tapo ir Oris - viena iš septynių kartoninėje dėžėje likimo valiai paliktų uodegų. Priglaudę šunytį net nepagalvojome, kad greitu metu teks spręsti dar vieną dilemą. Ilgai netrukus pradėjome mąstyti apie tai, jog viena ranka valgome augalinį maistą, nes norime išsaugoti kuo daugiau gyvybių, o kita ranka - visas tas gyvybes dedame į savo šuns dubenį. Rimtai pradėjome svarstyti apie tai, kas tuo metu atrodė neįmanoma - Orį maitinti augaliniu maistu. Visgi “neįmanoma” išgaravo kai pradėjome gilintis į šunų mitybą. Greitai supratome, kad klydome ir, kad šunys gali gyventi ir būti sveiki valgydami augalinį maistą. Taip Orio pietūs tapo ir jau ketverius metus yra augalingi!

Žinome, kad augalinės mitybos klausimas vis dar sukelia daug aistrų ir diskusijų, ką jau kalbėti apie augintinių tokių kaip šunys ir katės maitinimą augaliniu maistu. Bet mums ir mūsų keturkojui - tai jau nebėra diskusija - tai gyvenimo būdas. Tik eidami šiuo keliu viduje galime jausti ramybę, nes žinome, kad mūsų keturkojis negyvena maitinamas kažkuo, kas irgi buvo gyva ir norėjo gyventi.

Manome, kad šią dilemą savo gyvenime sprendė, sprendžia ar spręs dar ne vienas veganas, pasirinkęs augalinę mitybą dėl etinių priežasčių. Žinome, kad mūsų sukaupta patirtis gali padėti apsispręsti ir priimti sprendimą, kuris nėra lengvas. Sprendimą dar mažiau prisidėti prie gyvūlių išnaudojimo ir žudymo industrijos. Ir

tai pasiekti nenuskriaudžiant savo keturkojo. Priėmus sprendimą mūsų sukauptos žinios gali padėti žengti reikiamus žingsnius, kad jums netektų jaudintis svarstant - ar augintis išliks sveikas ir energingas, jei valgys tik augalinį maistą.

Jau kurį laiką brandinome idėją ne tik perduoti savo sukauptas žinias, bet ir atidaryti elektroninę augalinio šunų maisto parduotuvę ir taip palengvinti perėjimą prie augalinės mitybos.

Šiame tinklaraštyje ir mūsų Facebook puslapyje “Žaliauodegis” dalinsimės praktiniais patarimais, bei informacija apie augalinę šunų mitybą, papasakosime apie mūsų parduodamą šunų maistą, atsakysime į klausimus ir dar daugiau visko

Nors ir tikime savo idėja ir jos sėkme, tačiau nesame verslininkai. Ši idėja ir jos įgyvendinimas mums yra nauja patirtis. Suprantame, kad tikrai susidursime su sunkumais ir neišvengsime klaidų, todėl prašome jūsų supratingumo, kol mes iš jų mokysimės. Visada lauksime jūsų pagrįstos kritikos, patarimų, naudingos informacijos, ar tiesiog gero žodžio, kuris mums yra labai svarbus.

Pagarbiai,

Žaliauodegio komanda